Edukaciniai projektai / Educational projects

Žinioms gilinti Teatro klubas rekomenduoja šiuos spektaklius:
-Shalom, Bellissima!
-Šimtmečio moterys

-pagal daktaro J. Basanavičiaus pasakas sukurtą spektaklį Apie vėles, žemėj klajojančias 

(norėdami sužinoti daugiau informacijos apie kiekvieną spektaklį judėkite puslapiu žemyn).

Shalom, Bellissima!
Puikiai tinkantis vyresnių klasių moksleiviams.

Savo klejonėse Izraelyje vis dažniau regėdavau Kauną. Vaidenosi kaip tolima, pažadėtoji žemė, kurioje lakstau sau basa dulkėta Laisvės alėja. Vos tik pagalvodavau apie Lietuvą, jausdavausi laiminga“. Tokiais žodžiais rugsėjo pabaigoje prabilo į mus kaunietė Bella premjeros „Shalom, Bellissima!“ metu.

„Shalom, Bellissima!“ – spektaklis, sukurtas pagal autentišką Bellos Shirin gyvenimo istoriją. 17-metė Bella, kartu su savo Holokaustą išgyvenusiais tėvais, emigruoja  į Izraelį 1963 metais. 2004-siais ji vėl sugrįžta į gimtąjį Kauną ir pagaliau pasijaučia laiminga. Ką išgyveno Bella Izraelyje ir Lietuvoje? Kodėl ji nori kalbėti apie daugiakultūrę ir ypatingai gražią Lietuvą? Kodėl ji pyksta, kai lietuvius vadina žydšaudžiais?

Su mamaBella su tėčiuBella su šeima

Scenarijų sukūrė, o vėliau ir spektaklį ėmėsi režisuoti rašytoja, režisierė, teatrologė Ina Pukelytė.

„Žydų istorija Lietuvoje susidomėjau rašydama knygą apie žydų teatrą tarpukario Lietuvoje, tad buvo įdomu prisiliesti prie šios istorijos per Bellos asmenybę. Susipažinau su Bella pernai rudenį, ėmėmės darbo – rytais prie arbatos savo bute ji pasakojo gyvenimo istoriją, aš ją užrašinėjau ir bandžiau suteikti teatrinę formą. Kadangi aiškiai įsivaizdavau, koks turėtų būti spektaklis, pasisiūliau ir režisuoti. Bella neprieštaravo, prasidėjo kitas spektaklio kūrimo etapas“, – pasakoja spektaklio dramaturgė ir režisierė Ina Pukelytė.

Bella Shirin gimė Kaune, po to kai čia įsikūrė iš koncentracijos stovyklos grįžę jos tėvai. Sovietmečiu, Bellos šeima tapo viena pirmųjų gavusių leidimą išvykti į Izraelį, tačiau meilės gimtajam miestui Bella nepamiršo net ir prisitaikiusi prie gyvenimo svetur. „Kai 2004 m. pirmą kartą grįžau į Kauną ir išėjau į miesto gatves, pamačiau, kad niekas nepasikeitė. Kaunas išliko toks, kokį buvau palikusi, – žalias, gyvas, su tais pačiais namais ir gatvėmis. Tik žmonės pasikeitė, ypač jaunimas. Jie tapo laisvesni, kūrybiškesni, atviresni “, – pasakoja Bella.

Bella Shirin – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorė. Neatsitiktinai šis spektaklis yra „Kaunas 2022“ atminties programos dalis ir atspindi jos tikslą: pažadinti miesto multikultūrinę atmintį, kurioje žydų, rusų, lenkų, vokiečių, lietuvių ir kitų kultūrų veikėjai pasirodo iš naujo ir padeda kurti turtingesnę miesto istoriją. Juk dalis visuomenės nėra įsisąmoninusi, kad miestas iškilo dėka įvairių čia gyvenusių ir prie jo kūrimo prisidėjusių tautų. „Priklausau antrajai nuo Holokausto išsigelbėjusių žmonių kartai, todėl man teko išgyventi labai sunkius laikus. Tačiau žiūrovai spektaklyje gali šiek tiek nustebti. Svarbu žinoti litvakų istoriją, bet svarbu viską pateikti su saiku, parodyti ne tik sunkiąją, bet ir gerąją istorijos pusę“, – sako Bella.

„Bellos Shirin gyvenimo istorija – tai tarsi maža XX a. istorijos rekonstrukcija. Tūkstančiai kauniečių išgyveno tai, ką patyrė Bellos šeima – Holokaustą, sovietų okupaciją, emigraciją. Šis spektaklis – vienas iš daugelio Europos kultūros sostinės platformos „Atminties biuras“ projektų, kuriame mes kalbėsime apie šio miesto praradimus, o kartu sieksime paversti juos atradimais. Rinkdami miestiečių atsiminimus, jų pasakojimus, mėginsime atskleisti sudėtingą, multikultūrišką ir nepaprastai įdomią savo miesto ir jo žmonių istoriją“, – pasakoja platformos kuratorė Daiva Citvarienė.

Pagrindinį vaidmenį atlieka Olita Dautartaitė, taip pat vaidina jaunieji aktoriai Rūta Kumpikaitė ir Rokas Lažaunykas. Scenografė ir kostiumų dailininkė – Lina Jonikė. Dramaturgė, režisierė – Ina Pukelytė. Spektaklio partneris – Kaunas 2002, spektaklį globoja Lietuvos kultūros taryba.

Trukmė: 1 valanda 20 minučių

Šimtmečio moterys

Spektaklis “ Šimtmečio moterys” skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui ir pirmosioms Lietuvos feministėms.

Spektaklyje išvysite garsiausias tarpukario moteris, kurios savo kūryba, veikla prisidėjo prie valstybės atstatymo darbų. Spektaklio siužetą įrėmina dvi kertinės datos – 1907 Kaune įvykęs I Lietuvos moterų suvažiavimas ir 1937 Kaune įvykęs II Lietuvos moterų suvažiavimas bei tuo metu aktyviai visuomeniniuose procesuose dalyvavusių moterų: Gabrielės Petkevičaitės – Bitės, Julijos Žymantienės-Žemaitės, Sofijos Smetonienės, Jadvygos Tūbelienės, Onos Rymaitės, Felicijos Bortkevičienės gyvenimo ir sudėtingų likimų peripetijos. Šios iškilios asmenybės savo gražiausius gyvenimo metus paaukojo Lietuvai, lietuvių tautai, siekdamos suvienyti ir sutelkti tautiečius visame pasaulyje.

 

Moteris spektaklyje talentingai įkūnija dvi aktorės – Neringa Bulotaitė ir Jurga Kalvaitytė. Dramaturgė, inscenizacijos autorė- Ingrida Ragelskienė, video projekcijos- Kornelijus Jaroševičius ir Nidas Kaniušas. Scenografė, kostiumų dailininkė- Jurgita Jankutė. Muziką parinko Antanas Kučinskas. Grimo dailininkė- Dalia Jovaišienė

 

 

Apie vėles, žemėj klajojančias

Besiremiantis lietuvių liaudies išmintimi ir pasakojimais, šįsyk – siaubo pasakų gerbėjams skirtas spektaklis.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Žmogui gemant ant svieto, ponas Dievas tuojaus, sako pakabina ant dangaus žvaigždutę, kad ji jam šviestų per visą gyvenimą. Ant tos žvaigždutės , sako, užkabintas ir jo ,,gyvasties siūlas“. Jei žmogus sveikas, laimingas- jo žvaigždė šviesiai spindi. Jam pavargus, nuskurdus, susirgus, ir žvaigždutė vos ne vos spindi. Giltinei gyvasties siūlą nukerpant, žmogui mirštant, ir jo žvaigždelė užgęsta..

Aktorės Vitalija Mockevičiūtė (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Neringa Varnelytė (Valstybinis Jaunimo teatras) ir muzikantai Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko (folkloro kapela ,,Ratilai“) sukūrė spektaklį, kuriame persipina siaubo pasakos, lietuviškos sakmės, užrašytos Jono Basanavičiaus ir Norberto Vėliaus bei lietuvių liaudies romansai. Tai spektaklis apie vieno žmogaus šeimos lemtį nuolat susidurti su anapusiniu dvasių, vėlių velnių pasauliu. Spektaklį apie žmogų, nebijantį pažinti baimės. Apie žmogų, norėjusį apgauti pačią mirtį ir bandantį įminti Dievo sukurto pasaulio paslaptis.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA