Šiuolaikinės prancūzų rašytojos Marguerite Duras (1914–1996) kūrinių temos – meilė kaip dvasios išganymas, ilgesingas laukimas, herojų bandymas išvengti beprotiškos aistros ir nusikaltimo kelių. Autorė tyrinėja geismų pasaulį, tačiau atsisako psichologinės analizės, nesiekia atskleisti savo personažų poelgių priežasčių.

Birutės Mar monospektaklis „Meilužis“ dalyvavo daugiau nei dešimtyje reikšmingų monospektaklių festivalių, kuriuose pelnė nemažai apdovanojimų. Tarp jų – pirmoji  tarptautinės žiuri premija III tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Monoklis“ (Sankt Peterburgas, Rusija, 2001), Didysis prizas II tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Vidlunia“ (Kijevas, Ukraina, 2001), prizas už geriausią vaidybą Maskvos monospektaklių festivalyje (Maskva, Rusija, 2002), pirmoji premija tarptautiniame Kylio monospektaklių festivalyje „Thespis“ (Kylis, Vokietija, 2003), tarptautinės žiuri apdovanojimas „Už tobulą meninės raiškos priemonių vieningumą monospektaklio žanre“ tarptautiniame festivalyje „Artmono“ (Jerevanas, Armėnija, 2003), Didysis prizas II tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Zvaigzne“ (Ventspilis-Ogrė-Ryga, Latvija, 2004) ir Bitolos tarptautiniame monospektaklių festivalyje (Bitola, Makedonija, 2004), Vroclavo savivaldybės premija tarptautiniame teatro festivalyje „Wrostja“ (Vroclavas, Lenkija, 2004), Didysis prizas tarptautiniame monospektaklių festivalyje „I“ (Molodečnas, Baltarusija, 2005), Pagrindinis ir žiūrovų prizai tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ (Visaginas, Lietuva, 2006).

Režisierė ir aktorė – Birutė Marcinkevičiūtė-Mar

Scenografas – Artūras Šimonis

Kompozitorius – Antanas Jasenka

Kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė

Video režisierius – Andrius Jakučionis

Nepabūgęs vienatvės scenoje atlikėjas pasirinko groti vienas, pasitelkęs tik gitarą ir kompiuterį. Netrukus dienos šviesą išvydo nepriklausomai išleistas mini-albumas „love, jazz and the devil“, bei vaizdo klipas dainai „jazz“, sukurtas kartu su nepriklausomais kino kūrėjais.

Markas dalinasi unikalia muzika, laužo mėginimus įsprausti jį į folk, indie ar kitų žanrų rėmus. Tai žmogus išeinantis į sceną groti Jums, akis į akį. Nuoširdžiai, savo vidumi, pasitelkdamas tik muziką ir balsą. Vasario 29 dieną, rečiausią, kartą per ketverius metus išauštančią dieną, skelbiančią žiemos pabaigą, pasirodė debiutinis Marko Palubenkos albumas – „no fun in 101“, keliantis vis didesnį šurmulį muzikos padangėje ir jau pelnęs didžiausių kritikų simpatijas.

Vienintelis albumo pristatymo koncertas Kaune jau gegužės 3 dieną Teatro klube (Vilniaus g. 22).

Marką išgirsti galite:

http://www.youtube.com/watch?v=mEzoqJ0I7ac

http://www.facebook.com/MarkasPaparkas?ref=ts

http://www.youtube.com/watch?v=yw8-_cSkJ34

„Yra tik du būdai kaip gyventi. Vienas – galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas…“ /Albertas Einšteinas/

Šios akcijos ir renginio globėjas – Kauno Rotary klubas „Romuva“
Renginį veda Kazimieras Dubinskas ir Živilė Uniukaitė

Renginyje dalyvauja:
Dainos ir šokio studija „Pasaka“
Dienos centro „Solija“ vaikai
Festivalio „Muzikinės akvarelės“ II vietos laureatai Dominykas Meištas (fortepionas) ir Kristijonas Bičiūnas (fleita)
2011 metų sportinių šokių čempionai:Kleišmantas Audrius ir Justė Bučiūnaitė

Smulkesnė informacija: Tel.: 8-610 67699, el. paštu: solijai@gmail.com

Bilieto kaina 15 Lt

Šis susitikimas apie tai,

• kaip taupyti, o ne švaistyti minutes, valandas ar dienas…;

• kaip gyventi gyvą gyvenimą, suvokiant akimirkos paslaptį;

• kaip gyventi nesaugiai atsiveriant pasauliui ir nenorėti nuo jo bėgti;

• kaip gyventi tik esamuoju laiku, atsiduodant nežinomybei;

• kaip krikščioniškąsias tikėjimo, vilties ir meilės dorybes iš katekizmo perkelti į savo kasdienybę; kaip sekti Kristų per „Kryžiaus mokyklą“ ir kt.

Išvada: negyvame gyvenime gyvybės (prasmės, laimės) neieškok!

Režisierė, dailininkė, aktorė Saulė Degutytė
Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė
Gitara groja Valdas Narkevičius

Trukmė – 45 min. 

Spektaklyje naudojama Sibiro lėlių meistro Vladimiro Zacharovo sukurta lėlė – Peliukas.

,,Peliukas gitaroje“ – tai muzikinis spektaklis visai šeimai, kuriame vaidina Sibiro lėlių meistro – Vladimiro Zacharovo ypatingos plastikos lėlė – Peliukas. Atkeliavęs 4000 kilometrų iš Tomsko miesto ir kvepiantis kedro medžiu, Peliukas kartu su gyvai muzikuojančiu gitaristu kuria istoriją: kartą gražioje pievoje gyveno Peliukas. Jis džiaugėsi saulės šiluma, klausėsi paukščių čiulbėjimo, varlių kvarkimo, o šiltomis vasaros naktimis regėdavo sapnus apie meilę. Bet vieną dieną atvažiavo traktoriai ir pavertė pievą asfaltuota dykyne. Peliukas iškeliavo į platųjį pasaulį. Atvykęs į miestą apsigyveno muzikos garsų karalystėje – instrumentų parduotuvėje…

Scenoje nepamatysime nei virš rugių lauko skraidančių paukščių, nei šokuojančių varlių, nei traktorių, atvykusių ardyti nuostabaus Peliuko pasaulio, nei griežto parduotuvės direktoriaus… Visa tai sukuriama pasitelkiant lėlės plastiką, muzikos garsus ir paprastus kasdienius daiktus. Toks „nekonkretumas“ leidžia žiūrovo vaizduotei laisvai improvizuoti: vieni mato burzgiančią mašiną, kiti – skriejančią „motorizuotą“ raganą. Net švelnūs „tikro“ peliuko jausmai kompiuterinei „pelytei“ skirtingo amžiaus ir patirties žiurovų traktuojami savaip… Šalia vyksta žmonių - aktorės bei muzikanto nebylus dialogas… Žiūrovai išgirs Valdo Narkevičiaus gitarą, skambinančią Snieguolės Dikčiūtės muziką, pamatys Saulės Degutytės ir Peliuko duetą…

Unikalaus styginių kvarteto „BassArco“ ir Tomo Čiukausko džiazo improvizacijos Ennio Morricones ir kitų kompozitorių temomis.

Muzikantų penketukas, nostalgiškai atsigręžęs į 8-ąjį XX amžiaus dešimtmetį, naujai permąsto tuo metu išgyventus muzikinius nuotykius.  Trijų violončelių aksomas, kontrabosas ir improvizuojantis solo saksofonas pakvies į „glamūrišką“ žymių džiazo standartų vakarą.

Programos ašimi muzikantai pasirinko italų kompozitoriaus Ennio Morricone (g. 1928 m.) kūrybą. Dramatizmo ir lyrikos kupina šio kūrėjo muzika suteikė savitą dinamiką daugiau nei 500-ams filmų. Žinomiausi jų – TV serialas „Aštuonkojis“, filmai „Geras, blogas ir bjaurus“, „Misija“, „Kartą laukiniuose vakaruose“, „Novočentas“ ir daugybė kitų. Šiuose filmuose skambanti muzika įkvėpė „BassArco“ ir Tomą Čiukauską parengti koncertinę programą, kurią scenoje vizualizuoja ne tik pačių atlikėjų ir jų strykų „choreografija“, bet ir saksofonisto sukurtos video projekcijos.

Aktorės Magdos paauglys sūnus Jasekas scenoje net nepasirodo – jis tarsi gyvena herojės galvoje, tačiau mintys apie teatrą užgožia motinystę. Scenoje matome žiūrovui paprastai nežinomą aktorystės pusę: atsidavimo scenai kainą ir visą aktorinę virtuvę. „Man svarbu, kad tai, kas man įdomu, sudomintų ir žiūrovą, kad gimtų žiūrinčiojo ir vaidinančiojo suokalbis“, – kurdama šį monospektaklį sakė Neringa Bulotaitė. „Esu laiminga, galėdama pristatyti Magdos, o kartu ir savo istoriją apie nepaprastą ir žiaurią aktorės-mamos profesiją“.

Neringa Bulotaitė – Nacionalinio dramos teatro aktorė iš pirmojo Jono Vaitkaus kurso, karjerą pradėjusio Kauno dramos teatre. Per dvidešimt darbo Nacionaliniame teatre metų aktorė sukūrė ne vieną monospektaklį. 1991 m. su režisiere Ramune Kudzmanaite pastatė Jeano Cocteau kūryba paremtą „Žmogaus balsą“, o 2005 m. – Lee Hallo pjesę „Šaukštaveidė Steinberg“ (rež. Marija Misiūnaitė).

Spektaklio autorius Andrzej Maleszka
Režisierius Jonas Vaitkus
Scenografė Giedrė Brazytė
Kompozitorius Gediminas Rimkus-Rimkevičius
Iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis
Magda Klimek vaidina Neringa Bulotaitė (Nacionalinio dramos teatro aktorė)

„Sheep Got Waxed” – spontaniškai gimęs muzikinis organizmas, kurio pagrindinė varomoji jėga – improvizacija. Grupės muzika kupina laisvės, energijos, šiuolaikiškų, dažnai netikėtų, kartais nepatogių garso proveržių. „Sheep Got Waxed”  – LMTA džiazo katedros studentai (esami ir buvę): saksofonininkas Simonas Šipavičius [simon sheep], būgnininkas Adas Gecevičius [ed getz] ir gitaristas Paulius Vaškas [paul wax], nuo 2010 metų rudens beveik kasdien vakarus leido studijoje, ieškojo bendros kalbos, džiazo improvizacijomis bandė pasiekti vaizduotės ribą.
Apšilę Lietuvoje, 2011-ųjų vasarą gastroliavo po Europos miestus: džiazo klubus ir festivalius, kol galiausiai pasiekė akimirkos zenitą – grojo vienoje scenoje su pačiu Erik Truffaz. Rudenį grįžę į Lietuvą laimėjo Vilnius Jazz Young Power konkursą ir įgavo teisę atstovauti Lietuvą Šiaurės šalių jaunųjų džiazo atlikėjų konkurse „Young Nordic Jazz Comets“ Norvegijoje.

Seserys Saulė ir Rūta Rinkevičiūtės pristatys naują programą, paremtą argentinietiškojo tango meistro Astoro Piazzollos kūriniais . Šį kartą jų partnerė – performansų atlikėja,kompozitorė ir dainininkė Migloko .Taip pat nuostabų moterišką trio papildys improvizacijų meistras, tarptautinių konkursų laureatas, , akordeonininkas Nerijus Bakula. Koncerto programoje skambės daugiau nei 10  žymiausių A.Piazzollos kūrinių, tarp kurių: “Yo soi Maria”, “Oblivion”, “La muerte del angel”, “Libertango” ir k.t. Kai kurie A.Piazzollos šedevrai nuskambės kitaip – seserys Rinkevičiūtės koncerto programą paįvairins kūrinius atlikdamos ne tik klasikiniais, bet ir elektroniniais tembrais.
Tarptautinių konkursų laureatės Rūta ir Saulė Rinkevičiūtės, baigusios Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, grįžo į Lietuvą ir čia aktyviai rengia muzikinius projektus, didelio pasisekimo ir gausių publikos aplodismentų sulaukiančius solinius, kamerinius koncertus Lietuvoje bei užsienyje. R. ir S. Rinkevičiūtės kartu aktyviai koncertuoja nuo 2005-ųjų metų, o jų kasmet organizuojami nuoširdumu ir šiluma dvelkiantys kameriniai koncertai jau turi savų gerbėjų ratą.
Tarpe daugybės kamerinių projektų, kuriuose dalyvavo seserų duetas, pažymėtinas F. Mendelssohno koncerto smuikui, fortepijonui ir kameriniam orkestrui atlikimas. 2007 metai – dalyvavimas išskirtiniame, sulaukusiame milžiniško pasisekimo projekte. Tai – simfonijos „The Queen symphony“ chorui, solistams ir orkestrui, sukurtos pagal Freddie Mercury ir grupės „Queen“ dainas (aranž. T. Kashif, orkestr. J. Kershaw), premjera, kur kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (vyr. dirigentas ir meno vadovas Gintaras Rinkevičius) seserys atliko smuiko bei fortepijono partijas.